- tuožyg
- tuõžyg adv. NdŽ 1. DŽ1 tuo pačiu laiku: Pakėlė akis Šimonytė, ir tuožyg įsmego į jos veidą amtmono Pasernos akys I.Simon. Ir darė jiems tuožyg per tai progą, kad neprivalą bijotis prie jo ateiti brš. 2. DŽ1 tada, tuo metu.
Dictionary of the Lithuanian Language.